ISTORIJA: Seniai, seniai, kuomet Narsiečių gatvės dar buvo žvyrkeliai, kažkur lauke išaugo ąžuolėlis, niekas ten jo nematė ir nepastebėjo. Gal todėl, kad dar mažas labai buvo…tačiau ąžuolėlis vis augo, stiebėsi. O tuo metu atvyko didelės mašinos ir pradėjo kelius tiesti, kalną pilti! Ėjo pro šalį dvi moterėlės ir pastebėjo jį – ąžuolėlį! Apgenėjo, aptaisė, pasigrožėjo mažuoju. Kuomet kalnas buvo supiltas, ąžuolėlis atsikvėpė – pavojus negresia! Ir vis stiebėsi aukščiau ir aukščiau. O dabar, kai ąžuolėlis jau sutvirtėjo ir greitu metu taps ąžuolu, metas atsikvėpti ir prisėsti prie ąžuolėlio, o jis už išsaugojimą muziką gros! Kuomet miesto šurmulys nurims, prisėsime prie ąžuolėlio ir klausysime muzikos garsų.
Kviečiame gyventojus kabinti savo varpelius ant ąžuolėlio! Kurkime muziką kartu!
Rimantas ir Romas, Asta, Vilma.
