Didelis džiaugsmas buvo apsilankyti pas p. Gediminą ir išklausyti tiek daug istorijų, kurios visos susijusios su mūsų Narsiečiais. P. Gediminas gimęs 1933 m., atsimena visus įvykius nutikusius vaikystėje, atsimena ne tik kaimynų vardus, pavardes, tačiau ir visus įvykių metus, mėnesius ir dienas. Mūsų pokalbis vyko p. Gedimino namuose, kur kadaise gyveno ir p. Gedimino tėvelis ANTANAS PRANCKEVIČIUS. Dabar viskas kitaip, nėra jau tų pastatų ir tvartas kurį statė p. Gedimino tėvelis jau neišlikęs, tačiau niekas negalėjo ir jau negalės sugriauti p. Gedimino atsiminimų.
Gediminas puikiai atsimena kai 1948 m. rugpjūčio 10 d. išsiruošė su tėveliu į Julijanavos malūną, eidami girdėjo šūvius, tačiau savo sumanymo pasiekti malūną neatsisakė. Grįžę girdėjo kaimynų riksmus „rusai!“, „rusai!“…tada įvyko didelis sušaudymas partizanų, kurie slėpėsi bunkeryje DAGILIŲ sodyboje. Tuomet žuvo Tauro apygardos partizanai. DAGILIŲ sodyboje žuvusiems partizanams prie Tribalės pastatytas paminklas, kuris primena to meto įvykius. Kazys Dagilis sodybos šeimininkas, spėjo su šeima pabėgti, kur slėpėsi žmona su sūnumi Gediminas nežino, tačiau puikiai žino, kad sodybos šeimininkas Kazys slėpėsi pas kaimynę tvarte. Gediminas puikiai pamena, kai toji kaimynė atėjus pas jo mamą sielojosi, kad negali gyvulių išginti į lauką, nes kaimynas jos tvarte. Ir nuėjo kaimynė į Garliavą pas valdžios vyrus, išdavė kaimyną. Kazys pamatęs, kad tvartas apsuptas ginkluotų kareivių susisprogdino.
Daugiausiai atsiminimų Gediminui apie tėvelį:
ANTANAS PRANCKEVIČIUS
Gimė 1893 m. liepos 8 d. Jonučių kaime, Garliavos valsčiuje. Vaikystėje neteko mamos, užaugino giminės Kampiškių kaime. Tarnavo pas Garliavos vaitą.
Kai Lietuvos kariuomenė išleido pirmąjį įsakymą 1918 m. lapkričio 23 d., o Lietuvos Ministerių kabinetas gruodžio 29 d. išleido atsišaukimą, kad į kariuomenė vyktų savanoriai, ANTANAS PRANCKEVIČIUS jau 1919 m. sausio 22 d. tapo Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu 1-ojo artilerijos pulko 1-osios baterijos artileristu. Ši baterija kovo 29 d. ties Deltuva paleido PIRMĄ artilerijos sviedinį (pirmąjį sviedinį NEPRIKLAUSOMYBĖS kovose). 1919 m. gegužės mėn. A. Pranckevičius dalyvavo kautynėse prie Ramygalos, Panevėžio, Ukmergės, o rugpjūčio gale pasiekė Dauguvos upę.
1930 m. liepos 31 d. apdovanotas Savanorių medaliu (Nr. 5453)
1930 m. rugsėjo 11 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (Nr. 22329)
Išleistas į atsargą (1920 m. sausio 30 d.), kaip savanoris gavo 8 ha žemės iš išporceliuoto Marijos Tiškevičienės dvaro. Kaimas buvo pavadintas Narsiečiais. Čia jis ūkininkavo, vedė Mariją Pužaitę iš Jonučių kaimo, išaugino ir išmokslino 4 sūnus, p. Gediminas iš šeimos likęs jau tik vienas, visi broliai mirę. Antanas Pranckevičiaus šeima padėjo besislapstantiems nuo tarnybos sovietų armijoje ir partizanams. A. Pranckevičiaus žemės dalyje buvo suprojektuota nauja gatvė, kurios ilgis 120 m. Sūnus Gediminas kreipėsi į Kauno raj. Savivaldybę dėl šiai gatvei suteikiamo tėvelio garbei gatvės pavadinimo. Taip 2014 m. Narsiečiuose viena iš gatvių pavadinta Antano Pranckevičiaus vardu.
Antanas Pranckevičius mirė 1973 m. sausio 6 d., palaidotas Jonučių kapinėse, šeimos kape palaidota A. Pranckevičiaus žmona ir vienas iš sūnų.
PAPILDYMAS: praėjus šiek tie daugiau nei trims mėnesiam 2023 m. vasario 25 d. GEDIMINAS PRANCKEVIČIUS mirė.
