VASARIO 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Šiais metais minime VLADO MIRONO 145 -ąsias gimimo metines.

VLADAS MIRONAS (1880-1953 m.) kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918-02-16) signataras

Šiais metais minime VLADO MIRONO 145 -ąsias gimimo metines.

DIDŽIUOKIMĖS!!! Viena iš NARSIEČIŲ gatvių pavadinta VLADO MIRONO vardu.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

1926 m. gegužės mėn. išrinktas į III Seimą. 1928–1929 m. V. Mironas vadovavo Tikybos reikalų departamentui prie Lietuvos švietimo ministerijos. 1929–1938 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu bei Kauno Šv. Mykolo bažnyčios rektoriumi.

1934 m. tapo Kauno m. tarybos nariu.

Už ypatingus nuopelnus Lietuvai 1930 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.

1935-1939 m. gyveno name (adresu Laisvės al. 53, Kaunas) ant kurio įrengta atminimo lenta.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 12 d. V. Mironas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) buvo suimtas, apkaltinus „aktyvia kova už fašistinės santvarkos stiprinimą“, „kova prieš komunistų partiją ir Lietuvos darbininkų masių revoliucinį judėjimą“. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, buvo išlaisvintas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo.

1947 m. pradžioje vėl buvo suimtas ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministro 1947 m. rugpjūčio mėn. nutarimu nubaustas 7 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant kalėjime.

Iš viso Mironas buvo suimtas keturis kartus. Galima įsivaizduoti KGB budelių įtūžį: nieko iš jo išpešti neįmanoma, o prikibti nėra prie ko. Ir vis vien apkaltino 58 str. trimis paragrafais. Nuteisė septyneriems metams kalėjimo ir išvežė į žiaurumu garsų Vladimiro kalėjimą.

1953 m. vasario 18 d. (kitais duomenimis – vasario 17 d.) V. Mironas mirė SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vladimiro srities valdybos kalėjime (Vladimiro kalėjime). Oficiali mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis. Amžinojo poilsio vieta nežinoma.

2000 m. popiežius Jonas Paulius II įtraukė V. Mironą į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą). 2007 m. Vilniaus Rasų kapinėse okupantų nužudytiems Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams pastatytas kenotafas.

Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Vladas Mironas iš kairės stovi ketvirtas. Nuotrauka eksponuojama Istorinė LR Prezidentūra Kaune.

Vladas Mironas kalėjime 1940 m. lapkričio 11 d.
Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16211, t. 1, l. 8-12.

Kaunas. 1938 m. gruodžio 12 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A075-P193.
Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Finansų ministras Julius Indrišiūnas, 2. Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, 3. A. Smetona, 4. Teisingumo ministras Jonas Gudauskis. Antroje eilėje iš kairės: 1. Jonas Navakas, 2. Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadas Alfonsas Kaulėnas, 3. IV Seimo Prezidiumo narys Alfonsas Gilvydis, 4. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento direktorius Vladas Tiškus, 6. IV Seimo Prezidiumo sekretorius Mečislovas Kviklys, 7. Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Pranas Saladžius, 8. Visuomeninio darbo valdybos generalinis sekretorius Vincas Vileišis.

Atminimo lenta Kaune, Laisvės al. 53 

Ne vėliau kaip 1917 m. 

Kaunas. [1938–1939 m.]

Nepriklausomybės nutarimo originalas